Naujas tyrimas dar kartą patvirtina skirtumus tarp lyčių atskleisdamas, kad susilaukus vaikų moterų smegenys pakinta – moterys tampa supratingesnės ir empatiškesnės.
Neseniai dienraštyje The Boston Globenagrinėti skiriamieji požymiai, pasireiškiantys nėščiųjų neurologijoje. Naudodamiesi moderniosiomis technologijomis tyrėjai gavo nepaprastų rezultatų. Reno universiteto Prancūzijoje mokslininkas Jodis Pawluskis, kuris specializuojasi ignoruojamos motinų smegenų neurobiologijos srityje (angl. neglected neurobiology), teigia motinystę esant „vienu reikšmingiausių biologinių nutikimų“ moters gyvenime.
„Nėštumo, gimdymo ir maitinimo krūtimi laikotarpiu moteris patiria hormonų antplūdį, kuris užprogramuoja dramatiškus pokyčius smegenų srityse, laikomose esminėmis motiniškam elgesiui. Paveiktos smegenų sritys apima tas, kurios įgalina mamas daryti kelis darbus vienu metu tam, kad patenkintų kūdikio poreikius, padeda įsijausti į vaiko skausmą ir emocijas bei reguliuoja mamos reakciją į pozityvius dirgiklius (pavyzdžiui, kūdikio gugavimą) ar galimas grėsmes. Pirmaisiais naujagimio mėnesiais motinos bendravimas su kūdikiu tarnauja kaip stimulas gan apčiuopiamai susieti jos ir kūdikio smegenis“, – rašoma apie tyrimą.
Kai kurie iš smegenų pokyčių laikui bėgant gali susilpnėti. Mokslininkai ištyrė, kad nerimas ir didelis budrumas, kurį jaučia daugelis motinų, ypač paaštrėja pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, o vėliau nyksta. Tačiau jie įtaria, kad kiti padariniai užsilieka ir formuoja motinas gerokai po to, kai praeina vaikų auginimo metai ir netgi daro įtaką jų santykiams su būsimais anūkais.
Vieno tyrimo metu mokslininkai magnetiniu rezonansu tyrė moteris prieš ir po nėštumo. Taip pat jie tyrė niekada nesilaukusias moteris ir pastebėjo dramatiškus skirtumus smegenų pilkojoje masėje, ypač srityse, atsakingose už socialumą.
Nyderlandų Leideno universitete nėštumą ir smegenis tyrusi Elseline Hoekzema pasiekė stebinančių rezultatų. „Jokiuose tirtuose duomenyse nesu pastebėjusi nieko panašaus. Tam tikra prasme, atsižvelgiant į nepaprastą hormonų antplūdį, kurį moterys patiria šiuo laikotarpiu, tai nestebina, tačiau vis tiek nesitikėjau tokių rezultatų ir skirtumų lygio“, ‒ komentavo E. Hoekzema.
Mokslininkai neatrado pilkosios masės pokyčių tėvų smegenyse, o tai leidžia manyti, jog moterys, tapdamos motinomis, patiria absoliučiai unikalius biologinius pokyčius.
Bernardinai.lt
